Masažo fiziologinis poveikis

Masažas turi didelį poveikį nervų sistemai. Sumažėja skausmas, pagerėja savijauta, dujų apykaita, aktyvinami arba slopinami refleksai. Profesionalaus masažuotojo parinkta reikiama procedūra suteikia žmogui šilumos pojūtį, mieguistumą ir visišką atsipalaidavimą.

Bene didžiausią poveikį masažas turi, odai. Jo pagalba greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, suaktyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kapiliarai, pakyla odos temperatūra, pagerėja jos elastingumas ir oda įgyja imunitetą išorės veiksniams.

Tinkamam raumenų, raiščių, sąnarių ir sausgyslių funkcionavimui didžiausią įtaką turi masažas. Jis didina raumenų elastingumą, suaktyvina medžiagų apykaita juose, pašalina trigerius. Masažo dėka išnyksta raumenų atrofija, pašalinamas nuovargis, įtempimas ir pieno rūgštis. Masažuojant suminkštėja randai, sąaugos po operacijų. Masažas sustiprina ne tik raumenis, bet ir sausgysles bei raiščius, pagerina sąnarinės kapsulės mitybą, sąnarių paslankumą, pašalina iš sąnarių nereikalingą druskų kiekį ir atitolina uždegiminius procesus.

Taip pat masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, suaktyvina jas, pagreitindamas kraujo ir limfos tekėjimą, gerina tonusą, kapiliarų išsiplėtimą, ko pasėkoje padidėja masažuojamos vietos aprūpinimas krauju ir pagreitėja kraujo pritekėjimas arterijomis ir nutekėjimas venomis. Pagreitėjus limfos apytakai sumažėja jos sąstingis audiniuose ir audinių pabrinkimas. Labiausiai masažas rekomenduotinas žmonėms turintiems žemą kraujo spaudimą.

Masažas yra būtinas vidaus organų būklei gerinti. Jo metu pagreitėja ir pagerėja medžiagų apykaita bei druskų išsiskyrimas iš organizmo. Padidėjus temperatūrai masažo metu suaktyvinamos visos cheminės reakcijos, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija ir medžiagų apykaita audiniuose.

Masažas turi didelį teigiamą poveikį kvėpavimo, virškinimo, kaulų čiulpų ir vidaus sekrecijos liaukų veiklai.

Kada negalima daryti masažo

• Esant temperatūrai;
• Ūmių uždegimų metu;
• Esant pūliniams kūno paviršiuje, odos bėrimams, daugybinėms karpoms ir polinkiui į kraujosruvas;
• Sergant venų uždegimu;
• Esant stipriai išsiplėtusioms venoms negalima masažuoti kojų;
• Esant tulžies pūslės ir inkstų akmenimis, kirkšnies išvaržai, moterims menstruacijų ir nėštumo metu nemasažuojamas pilvas.

Koks rekomenduotinas masažo kursas

Vidutinį masažo kursą sudaro 10 procedūrų. Tačiau priklausomai nuo ligos simptomų masažo trukmė gali didėti iki 15 – 20 procedūrų, ir trukti net mėnesį, ar ilgiau. Paprastai procedūros turėtų būti atliekamos kasdien.

Kaip dažnai atlikti masažą

Profilaktiškai masažą rekomenduojama kartoti kas pusmetį ar metus. Esant reikalui galima kartoti po 3 ar 4 mėnesių.